„Paskutinė 8-okų misija: Vokietija“ (pasakojimas apie 8-okų kelionę į Berlyną)

Gegužės 22–25 d. mūsų mokyklos 8-okai kartu su lydinčiais mokytojais vyko į pažintinę kelionę po Vokietiją. Ši kelionė buvo puiki galimybė praplėsti akiratį, pagilinti vokiečių ir anglų kalbas bei istorijos ir geografijos žinias. Tai buvo nepamirštama kultūrinė patirtis, kuri suartino mokinius, leido patirti paskutinį progimnazijos nuotykį prieš išsiskirstant į skirtingas gimnazijas.
Per 4 kelionės dienas mokiniai aplankė kelis Lenkijos ir Vokietijos miestus. Kelionės metu įveikė beveik 1500 kilometrų. Nuotaika – šimtaprocentinis džiaugsmas, sumaišytas su klausimu: „tai kada stosime valgyti, nes mes ir vėl esame alkani 😊?!“.

Pirmoji stotelė – Poznanė. Aplankytas istorinis senamiestis, senoji turgaus aikštė, rotušė, katedra ir joje saugomos požeminės relikvijos, pirklių namai, karališkoji pilis, o kur dar paragautas „dangiško skonio“ vietinis kepinys – Rogal (Šv. Martyno kruasanas). Dar spėta trumpam prasieiti po miestą, užsukti į vietines kavinukes, nupirkti lauktuvių su šio miesto simboliu – ožiukais ir žinoma pasidaryti mažą fotosesiją.

Vakare laukė nakvynė viešbutyje netoli Vokietijos pasienio, prie Frankfurto.
Antroji diena ir antroji stotelė – Berlynas. Pirmasis įspūdis – oho: gatvės, pastatai, muziejai, muzika, žmonės… Berlynas su savo istorija mus pasitiko tarsi du viename: vakaruose – modernumas, rytuose – „sustingusi istorinė epocha“. Įspūdžių ir nueitų žingsnių – virš 25 tūkstančių.

Berlyne aplankėme Brandenburgo vartus, Berlyno sienos likučius, Bundestagą, memorialą Holokausto aukoms atminti, Berlyno katedrą, Unter den Linden bulvarą, Berlyno TV bokštą, Gendarmenmarkt aikštę su joje esančiomis prancūziško stiliaus katedromis, Potsdamo aikštę, Pergalės koloną. Kai kurie drąsiausi net pasiryžo keletą stotelių pravažiuoti metro.
Ekskursiją Berlyne užbaigėme aplankydami nuo XIX a. veikiantį, vieną didžiausių ir pačiame Berlyno centre įsikūrusį Berlyno zoologijos sodą su sodui priklausančiu akvariumu, naktinių gyvūnų požemine zona.

Antrosios dienos vakarą užbaigėme jau kitame Vokietijos mieste, Hanoveryje. Čia sustojome trumpai, bet įspūdžių pakako: barokiniai sodai, švarios gatvės. Hanoveryje ne tik turėjome smagią vakarienę vietinėje vokiečių „kebabinėje“, kur mus šiltai priėmė bei sočiai pamaitino užeigos savininkas ir jo visa, ten dirbanti šeima, bet ir turėjome puikią nakvynę viešbutyje su daug juoko ir žaidimu „miegas tik silpniems“.

Trečioji kelionės diena ir labiausiai laukta stotelė – Heide parkas. Tai buvo tikra atgaiva, džiaugsmas, laisvė ir adrenalinas. Vieni skubėjo į aukščiausią amerikietišką kalnelį „Colossos“, kiti rinkosi ramesnius laivelius ar traukinukus. Buvo ir tokių, kurie savo dieną Heide parke matavo ne pramogų kiekiu, o valgomų ledų porcijomis ir suvenyrų pirkimu. Tačiau bet kuriuo atveju, 8-okų emocijos liejosi per kraštus. Todėl nieko keisto, kad vakarop, grįžtant iš Heide parko, mokiniai buvo tokie pavargę ir laimingi, kad įlipus į autobusą stojo absoliuti tyla. Visi taip saldžiai miegojo, kad nubudo tik prie Vokietijos pasienio, kur mūsų laukė paskutinė nakvynė viešbutyje.

Ketvirtoji diena – skanūs ir sotūs pusryčiai viešbutyje bei namų ilgesys. Mūsų laukė ilga, 12 valandų kelionė į Lietuvą per Lenkiją. Autobuse skambėjo dainos, juokas ir… tylus snaudimas. Visi jautė, kad tai buvo ne šiaip ekskursija – tai buvo paskutinis bendras prisiminimas, kuris išliks dar ilgam. Juk nėra nieko daugiau, kas suartintų labiau, nei rėkimas amerikietiškuose kalneliuose! 😊
Kelionė užskaityta, o ir joje buvę žmonės verti važiuoti kad ir į pasaulio kraštą (arba bent jau iki Heide parko 😊).

Mokytojai Edita, Arūnas, Eglė ir Jūratė