Mokinių klausimai psichologijos studentams

Kartais visi jaučiamės vieniši. Žmogui iš prigimties reikia jausti ryšį su aplinkiniais bei svarbu turėti su kuo pasikalbėti, tad įsivaizduoju, kad sunku kai nežinome kaip tą ryšį užmegzti. Siekiant padėti, pasidaliname keletu patarimų, kurie galimai padės Tau susirasti draugų:

1. Pagalvok apie tai kas tave domina, išbandyk naujas veiklas ar vietas, kurios tau galėtų patikti. Atradęs/-usi savo mėgstamus užsiėmimus turėsi daugiau šansų sutikti kitų žmonių su panašiais pomėgiais, o tokių turint tampa kiek lengviau bendrauti.

2. Atsimink, kad draugystės dažnai prasideda nuo paprasto kasdienio pokalbio, tad svarbu išdrįsti žengti pirmą žingsnį. Nesijaudink jei nežinai kaip pradėti pokalbį, pradėk nuo pasisveikinimo ir pačių paprasčiausių klausimų taip parodydamas/-a susidomėjimą kitu žmogumi.

3. Kartais gali būti lengva susipažinti su žmogumi, bet sunkiau palaikyti ryšį, o nuolatinis bendravimas padeda draugystei augti. Tad jei sutinki žmonių su kuriais gerai sutari nebijok jiems pasiūlyti kartu ką nors nuveikti – taip praleisite daugiau laiko ir suartėsite.

Galiausiai nepamiršk tiesiog būti savimi – svarbiau, kad Tu turėtum draugų, o ne asmuo, kuriuo bandydamas/-a tapti jautiesi nepatogiai. Anksčiau ar vėliau atsiras žmonių, kuriems patinka leisti laiką su Tavimi tokiu/-a, koks/-ia esi.

Savęs mylėjimas – tai teigiamas požiūris į save ir rūpinimasis savo emocine bei fizine gerove, tad paprasčiausias atsakymas į šį klausimą taip ir skambėtų – rūpinkis savo kūnu (per tinkamą mitybą, fizinės veiklos ir poilsio balansą) bei protu (siek tobulėti, tapti išmintingesnis gaudamas žinių, aykreipk dėmesį į savo emocijas, skirk laiko išmokti joms atskirti), tačiau ir priimk save tokį/-ią, koks/-ia esi – unikalumas yra tavo stiprybė, tad nelygink savęs su kitais. Kasdien pasistenk atrasti dalykų, už kuriuos jautiesi dėkingas/-a – tai gali būti tavo savybės, pasiekimai ar paprasti dalykai. Priimk pozityvumą ir iš aplinkinių, kai jie rodo Tau meilę ar pripažinimą, nevenk priimti jų gerumo – tai padeda pajausti, kad esi vertingas/-a ir mylimas/-a.

Visų pirma, laimė nėra nuolatinė būsena, tai tarsi mūsų apdovanojimas patiems sau, kai pasiekiame nusistatytų tikslų, tačiau siekiant mąstyti pozityviai reikia išmokti mėgautis ir ne iššūkio įveikimu ar pasiekimais, bet pačiu siekio procesu. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau dėlto daugiausiai priklauso nuo to kaip rūpiniesi savimi, savo emocine būsena ir kaip susidoroji su iššūkiais. Laimė tai pasirinkimas, kurį gali priimti kasdien, ugdydama tam tikrus įpročius ir pozityvų požiūrį į gyvenimą. Tam, kad tą požiūrį susidaryti būtų lengviau, mokykis vertinti tai ką jau turi bei suprasti, jog gyvenimas nėra tobulas ir visi žmonės susiduria su sunkumais, o Tavo savijauta priklauso nuo to, kaip tu juos priimi – ar kaip galimybes augti, ar kaip kliūtis. Svarbu visapusiškai rūpintis savimi, stebėti savo jausmus, poreikius. Taigi, nenustok domėtis, mokytis ir labiau pažinti save bei tave supantį pasaulį ir galiausiai tikrai pasijusi laiminga.

Jei bijai tamsos visų pirma svarbu žinoti, kad esi ne vienas/-a – maždaug trečdalis žmonių tamsoje jaučiasi nepatogiai ar bijo. Tai natūralu, kadangi prieš daugelį metų mūsų protėviai miegodavo lauke kur naktį tykodavo plėšrūnai ir būdavo nesaugu ir reikėdavo išlikti budriems siekiant išgyventi. Tad iki šiol bijome ne pačios tamsos – instinktyviai jaučiame, kad tamsoje gali būti pavojus, kuris mums kelią grėsmę, o įsitikinti, kad taip nėra negalime, nes negalime matyti – ta nežinia baimę ir sukelia. Nepaisant to, yra daug būdų, kuriuos gali išmėginti, kad šiuos nepatogumus sumažinti:

1. Prisimink kaip kambarys atrodo šviesoje, kur stovi baldai, daiktai – jame niekas nepasikeitė išskyrus tai, kad nėra šviesos, kuri tuos daiktus apšviestų.

2. Jei gali, naudok šilto atspalvio neryškią naktinę lemputę, kad ji bent šiek tiek apšviestų kambarį ir padėtų Tau įsitikinti, kad jame nėra nieko, kas Tau keltų pavojų.

3. Prieš einant miegoti ir išjungiant šviesą užsiimk Tave raminančiais dalykais – paskaityk knygą, paklausyk ramios muzikos ar išgerk šiltos arbatos puodelį. Tada jausiesi kiek ramiau ir patogiau bei į tamsą kreipsi ne tiek daug dėmesio.

Jei visgi nei vienas iš šių būdų Tau nepadeda, visuomet gali apie savo baimę pasikalbėti su artimais žmonėmis – tikriausiai jie Tave pažįsta kiek geriau ir žinos kaip Tau padėti pasijusti geriau.

Jausmų tikrai yra labai daug ir kai kurių negalime apibūdinti žodžiais, tad labai sunku apibrėžti tikslų išvis egzistuojanč̣ių jausmų skaičių – labiau galime suskaičiuoti tik kiek kiekvienas jų sugebame įvardinti – pavyzdžiui vien jausmų rate jau įvardinti net 78 jausmai. Nepaisant to, jausmų įvardinimas yra naudingas, nes mums padeda suprasti savo būseną bei tai, kaip ji paveikia tuo momentu priimamus sprendimus.

Nėra gerų ar blogų jausmų – visi jausmai yra vienodai svarbūs bei gali mums suteikti ir teigiamų ir neigiamų padarinių, pavyzdžiui – liūdesys ne tik mus priverčia pasijusti vienišais ar gali “paslėpti” pozityviąją mus nuliūdinusio įvykio pusę, bet ir motyvuota mus keistis, kad taptume laimingesni, išsikalbant suartina žmones; džiaugsmas ne tik suteikia mums energijos ir gerą fizinę savijautą, bet ir gali mus paversti naiviais ir nesuvokti situacijos realistiškai ir t.t., todėl taip pat svarbu mokėti juos įsivardinti bei suvokti kaip tokia savijauta pakeičia mūsų mąstymą.

Verkti visiškai natūralu ir neturėtų būti gėdinga. Verkimas yra natūralus ir niekam nekenkiantis būdas kūnui išlaisvinti emocijas, tokias kaip liūdesys, nusivylimas ar net pyktis, tad jei verki tai paprasčiausiai reiškia, kad jausmai, kuriuos jauti tuo metu yra labai stiprūs. Po verkimo gali net pasijusti šiek tiek fiziškai geriau, kiek atsipalaiduoti, nes išleidai susikaupusias Tave neraminančias emocijas, kurios kėlė įtampą.

Psichologija yra mokslas apie tai, kaip žmonės mąsto, jaučiasi bei elgiasi bei to priežastis, siekiantis padėti žmonėms geriau save suprasti bei tokiu būdu išmokti priimti sprendimus, kurių rezultatai juos labiau tenkintų.

Jausti liūdesį ar nerimą taip pat natūralu, tačiau užsitęsusios šios emocijos gali išsivystyti į nuolatinę būseną, tad kai pajauti, kad jautiesi ne taip, kaip norėtųsi svarbu su kuo nors apie tai pasikalbėti ir kartu paieškoti būdų kurie Tau pakeltų nuotaiką, pvz. – užsiimti mėgiamomis veiklomis, skirti laiko sau, pasistengti atsipalaiduoti. Net išėjimas pasivaikščioti kartas gali padėti pasijusti kiek geriau.

Klausimas labai platus ir priklauso nuo konteksto, tad trumpai į jį atsakyti tikriausiai neįmanoma. Bet kokiu atveju, įsivardink ką Tau reiškia “geroji pusė” ir įsivaizduok koks/kokia norėtum būti, tuomet turėsi tikslą ir bus lengviau suprasti kokių žingsnių imtis, kad to pasiektum. Turėk omenyje ir tai, kad bet kokie pokyčiai asmenybėje reikalauja daug darbo su savimi ir kantrybės, tad nepyk ant savęs jei tam tikroje situacijoje pasielgti taip, kaip norėtum nepavyksta – nenuleisk rankų ir nuolat siek tobulėti.

Įsivaizduoju, kad noras kalbėti gali blaškyti ir tave patį/-čią ir aplinkinius, ypač pamokų metu, tad suprasiu, jog klausimas ir yra apie tai. Norint išmokti prikąsti “liežuvį” ypač tomis akimirkomis, kai labai norisi kalbėti, reikia kantrybės ir savikontrolės, tad dalinamės keletu patarimų kurie Tau galėtų padėti to pasiekti:

1. Prieš pradedant kalbėti sekundėlei sustok ir giliai įkvėpk – tai Tau duos laiko nuspręsti ar šiuo momentu kalbėjimas ir tai ką žadi pasakyti Tau atneš naudos ir ar yra būtinas bei ko juo žadi pasiekti.

2. Išmintis ateina ne iš kalbėjimo, o iš klausymo, tad kuo daugiau klausysi ką kalba kiti, tuo daugiau žinių sukaupsi ir padidinsi tikimybę, kad tai ką pasakysi bus labiau naudinga nei žalinga.

3. Išmok atpažink bei suvaldyti savo emocijas – galbūt kalbėti Tau norisi kai jauti energingas/-a ar susijaudinęs/-usi? Apmąstyk ar yra kitų būdų, kurie Tau galėtų padėti išlieti savo emocijas.

Kam šita jausmų siena reikalinga?

Dažnai kasdieniame gyvenime skubame, pamirštame pagalvoti apie save ir tai, kaip jaučiamės bei tų jausmų įtaką mūsų elgesiui ir sprendimams. Taigi, trumpai atsakant į Tavo klausimą – ši siena ir yra reikalinga tam, kad per tą skubėjimą prisimintume, jog kalbėti apie jausmus yra svarbu bei atkreiptume daugiau dėmesio į savo savijautą ir vidinį pasaulį.

Pyktį jausti natūralu, tai irgi svarbi ir reikalinga emocija, kuri gali padėti mums siekti savo tikslų. Nepaisant to, kai kuriose situacijose jis gali būti destruktyvus ir trukdyti priimti tinkamus sprendimus ar apsunkinti esamas situacijas, tad svarbu mokėti jį tinkamai valdyti. Pyktį reikia išreikšti, bet svarbu tai daryti protingai. Tam visų pirma turi pripažinti, kad jauti pyktį – užuot neigęs/-usi arba slopinęs/-usi jį, pabandyk suvokti kas Tave supykdė. Galvodamas/-a apie situaciją sutelk dėmesį į savo kvėpavimą. Gilus bei lėtas kvėpavimas padeda nuraminti ir kūną, ir protą.

Kalbėk apie savo jausmus ramiai ir pagarbiai, venk kaltinimų ir įžeidimų, tačiau, jei jauti, kad vis dėlto šiuo metu negali suvaldyti pykčio, pabandyk atsitraukti iš situacijos ar pokalbio prieš tęsiant bendravimą. Kartais net ir trumpas atokvėpis gali padėti nusiraminti, o vėliau galbūt situacija atrodys visai kitaip.

Jei uždavei klausimą, tačiau į jį nematai atsakymo, tai jis nebuvo susijęs su emocijomis arba buvo kiek per jautrus ir nesugalvojome kaip į jį trumpai atsakyti bei nenorėjome jo viešai pakabinti be Tavo sutikimo. Pastaruoju atveju labai kviečiame užsukti į 101 kabinetą pas mokyklos psichologę, kuri mielai su Tavimi pasikalbės apie Tave neraminančius dalykus. Taip pat jei Tave neraminantis klausimas skubus ir nori apie jį pasikalbėti gali kreiptis į vaikų (116 111) ar jaunimo (8 800 28888) liniją.