Integruota etikos ir tikybos pamoka “Sudervės” kapinėse

Artėjant Vėlinėms, spalio 26 d., gausus būrys 6b, 7b ir 8a klasių mokinių, dorinio ugdymo ir matematikos mokytojos keliavome į „Sudervės” kapines.  Gamta, lyg pritardama prasmingam mūsų tikslui, padovanojo dar vieną gražią, saulėtą rudens dieną. Lankyti apleistus kapelius, degti Vėlinių žvakeles jau tapo mūsų mokyklos tradicija.

Daugumai žmonių kapinės yra mirusiųjų namai, šventa neliečiama žemė. Ir tik nedaugelis atkreipia dėmesį, kad kapinės dar ir pasakoja apie kraštą, jo žmones, jų gyvenimo būdą. Kapinės – lyg knyga, kurią galima išmokti skaityti. Joje daug vertingų žinių randa kalbininkai, istorikai, etnografai, botanikai, menotyrininkai, demografai.

Šiais metais mokiniai ne tik nuoširdžiai tvarkė nelankomus kapus, bet ir tapo jaunaisiais “mokslininkais” – pasiskirstę grupelėmis tyrinėjo antkapių įrašus: kokie vardai ir pavardės, epitafijos, ženklai ir simboliai kalami paminkluose, kokių tautybių žmonės palaidoti, ar nurodyta mirusiųjų kilmė, profesija, veikla, tikėjimas. Iš kokių medžiagų, kokio akmens dažniausiai daromi paminklai, kuo ir kaip puošiami kapai, kokie augalai auga, kaip prižiūrimos kapinės, ar daug pamirštų, apleistų kapų, ką tai reiškia. Besidarbuojant net nepastebėjome, kaip prabėgo valanda. Tuomet susirinkome bendrai maldai už mirusiuosius  ir refleksijai.

Buvo ir netikėtumų – visus labai nustebino iki šiol nematytas reiškinys – varnos nuo kapų “vogė” ir snapuose nešė mūsų uždegtas parafinines žvakeles. Prašysime gamtos mokytojų pagalbos  – paaiškinti šį keistą paukščių elgesį.

Dorinio ugdymo mokytojos Rasa ir Eugenija